Dirbtinis intelektas yra plati kompiuterių mokslo šaka, susijusi su išmaniųjų mašinų, galinčių atlikti užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto, kūrimu. Dirbtinis intelektas yra tarpdisciplininis mokslas, turintis kelis požiūrius, tačiau mašininio mokymosi ir gilaus mokymosi pažanga sukuria paradigmos pokyčius praktiškai kiekviename technologijų pramonės sektoriuje.

Kaip veikia dirbtinis intelektas? Savo esme dirbtinis intelektas yra informatikos šaka, kuria siekiama atsakyti į klausimą teigiamai. Tai yra pastangos atkartoti ar imituoti žmogaus intelektą mašinose. Platus dirbtinio intelekto tikslas sukėlė daug klausimų ir diskusijų. Tačiau vieno ir vieningo apibrėžimo nėra. Pagrindinis apribojimas apibrėžiant dirbtinį intelektą kaip „protingų mašinų statybą“ yra tas, kad iš tikrųjų nepaaiškinama, kas yra dirbtinis intelektas? Kas daro mašiną protingą? Daugelis mokslininkų iki šių dienų nagrinėja dirbtinį intelektą ir jo sritis, tokias kaip mąstymas žmogiškai, mąstymas racionaliai, elgimasis žmogiškai ir elgimasis racionaliai.

Kai dauguma žmonių išgirsta dirbtinio intelekto terminą, pirmiausia jie galvoja apie robotus. Taip yra todėl, kad didelė dalis kur filmai ir romanai audžia istorijas apie į žmogų panašias mašinas, kurios niokoja žemę. Tačiau nuo tiesos nieko negalėjo būti toliau. Dirbtinis intelektas remiasi principu, kad žmogaus intelektą galima apibrėžti taip, kad mašina galėtų jį lengvai imituoti ir vykdyti užduotis, nuo paprasčiausių iki dar sudėtingesnių terrait.lt. Dirbtinio intelekto tikslai yra žmogaus pažintinės veiklos mėgdžiojimas. Šios srities tyrinėtojai ir kūrėjai stebina sparčius žingsnius imituodami tokias veiklas kaip mokymasis, samprotavimai ir suvokimas, kiek tai galima konkrečiai apibrėžti. Kai kurie mano, kad novatoriai netrukus galės sukurti sistemas, viršijančias žmonių galimybes mokytis ar argumentuoti bet kurį dalyką. Tačiau kiti lieka skeptiški, nes visa pažintinė veikla yra susieta su vertinimais, kurie priklauso nuo žmogaus patirties.